Cukrinė vata

Pati stebiuosi, kaip nekantravau vėl į rankas paimti sąsiuvinį bei pradėti rašyti. Apie tai, ką galvoju, apie tai, ką jaučiu, ką matau ir kur esu. Ir visgi, pirmas dalykas, kurį padariau prieš pradėdama rašyti šias mintis, buvo ankstesnio teksto perskaitymas. Mano žvilgsnis užkliuvo už vienos nubrauktos ir dar kartą perbrauktos eilutės –

Nutariau daugiau rašyti, jog pati savyje atrasčiau tinkamų žodžių, kaip pasidalinti šia neįprasta patirtimi – skyrybomis iki vestuvių – bei suprasčiau, kokius patarimus galiu duoti. Tinkamų žodžių, kurių jau seniai nerandu. 

“Rasti tinkamų žodžių…“ –  tyliai pakartojau. Kiekvieną kartą, kai bandau tokius žodžius savyje atrasti, jie vis dingsta. Rodos, net toliau nei prieš tai buvo pasislėpę. O aš.. Vis lieku nieko nepešusi – ir vėl sėdžiu toje pačioje vietoje, laikydama tą patį tušinuką ir tuščiai spoksodama į kompiuterio ekraną ar baltą popieriaus lapą.

Paulina, ar kada susimąstei, jog galbūt tinkamų žodžių ieškai vien dėl to, jog pati iki šiol ieškai atsakymo? Atsakymo, kuris nuramintų mintis ir apsigyventų tavo sieloje. Atsakymo, kuris nuramintų sapnus. Atsakymo, kuris pagaliau ir visam laikui atsakytų į klausimą… Kodėl? Galbūt tinkamais žodžiais bandai apsaugoti pačią save, vildamasi, jog tai, kas tinkama, visuomet yra naudinga bei vertinga.

Pasakyk man, o kas jei tinkamų žodžių ieškoti nereikia? Kas, jei tokių žodžių net nėra ir neturi būti? Ar susimąstei, jog “tinkamais“ žodžiais nei sau, nei kitiems nepaaiškinsi situacijos, kuri toli gražu nėra tinkama. Ar susimąstei, jog tinkami žodžiai yra tarytum cukrinė vata – jiems ištirpus, nebelieka nieko.

Kartais tai, kas tinkama, nėra vertinga. Nėra naudinga. Kartais tai, kas tinkama, nėra net nuoširdu ar tikra.

Taigi neieškok tinkamų žodžių. Nesislėpk po logiškumo skraiste. Nebandyk gyvenimiškos situacijos paversti matematikos lygtimi, kurią galima išspręsti pritaikius formulę. Nebijok nesuprasti to, ką jauti – kartais pats nesupratimas jau yra supratimas bei savęs priėmimas…

Atsidūstu. Tikriausiai čia, sėdėdama balkone ir gerdama jau atvėsusią kavą, atradau pačius tinkamiausius žodžius, kurių ieškojau jau beveik 6 mėnesius – pripažinau, jog jų nėra.

Dieve, nejau ir toliau pačius svarbiausius sau atradimus padarysiu pačiose netikėčiausiose vietose?

 

Su meile,
Paulina