Popietė.
Galėtų būti ir karščiau, – guliu prie jūros ir galvoju. Akys krypsta tai nuo vienų žmonių, tai prie kitų, tarsi nežinodamos, ko iš tiesų ieško. Pastebiu, jog matyta lietuvių pora atsineša pilną indelį ledų, todėl mano mintys staiga nukrypsta:
Nejau čia yra nemokamų ledų?
– Žinai, turėtum parašyti įrašų, tema “Medaus mėnesis kitaip“ arba “Medaus mėnesis su mama“.
Atitraukiu dėmesį nuo lietuvių poros bei tolstančių ledų, ir pažvelgiu į ant kito gulto išsitiesusią mamą.
– Mamyt, ar tu rimtai? – nesulaikau juoko, nors ir jaučiu, jog kažkas manyje tokia idėja susidomėjo.
– O kodėl gi ne? – mama atsainiai gūžteli pečiais, veidą nukreipdama į vėl pasirodžiusią saulę. – Ar kam nors nuo to bus blogiau?
Nutylu ir susimąstau. Išsitiesdama ir padėdama sąsiuvinį sau ant kelių, taip pat atsisuku į saulę. Jaučiu, kaip jos vis karštėjantys spinduliai glosto mano jau rudeniškos vėsos paliestą kūną ir galvoju – kam nuo to bus blogiau? Svarstau ir taip, ir vienaip, tačiau atsakymo nerandu. Tuomet vėl paimu sąsiuvinį į rankas ir didelėmis raidėmis užrašau:
LOGIKA.
Ta miela draugė, vardu Logika. Jei leisčiau jai visuomet kalbėti mano lūpomis, ji pirmoji išrėžtų, jog tokia idėja nėra logiška. Tuomet užduotų ne kitokį, tačiau logišką klausimą – kam atverti save kitiems? Kam pasakoti tai, kas yra taip asmeniška? Ir ypač.. Tą daryti savo noru.
Vieno dalyko, manau, draugė Logika nesupras – ne viskas gyvenime turi būti aišku bei suprantama. Ne visi klausimai turi būti atsakyti, ir ne visi klausimai – užduoti. Logika nesupras, jog kartais pats tinkamiausias ir logiškiausias dalykas, kurį padaro žmogus, yra atsisakymas manyti, kad vien jausmai nepadės priimti tinkamo sprendimo.
Taigi, Paulina, ką sako tavieji jausmai? Ar jie nutildo Logiką, ar Logika – juos? Nesvarstyk. Nesvarstyk daugiau. Juk jau žinai savo sprendimą. Jau žinojai ir prieš tai, vos visiems pristačiusi Logiką. Esi didelė gyvenimo romantikė, todėl jausmai nugali Logiką. O galbūt verčiau taip pasireiškia tavo nuojauta. Jauti, jog turi aprašyti šią kelionę.
Kelionę. Ne vien medaus mėnesio kelionę.
Kelionę į save. Juk tai yra didžiausia patirtis, tiesa? Ypač, kuomet buvai įpratusi save matyti kitame.
Su meile,
Paulina
Su Meile 
Šiaip tai klausimas yra, ar ne kažkams bus blogiau. Aišku, kad galima ir taip kelti klausimą. Nes iš principo tai jei kam nepatinka, tai lai neskaito, taigi iš vis galvoti apie tai, ar kam nors bus blogiau neverta. O klausimas, ar bus kam nuo to geriau? Pirmiausiai bus geriau tau. Matyt, nereikia aiškinti, kodėl tau bus geriau. O taip pat bus geriau ir tiem, kurie išgyvena kažką panašaus, gal ne visai taip, bet daug žmonių yra paliktų, vienišų ar šiaip blogoje nuotaikoje. Ir būti ne vienu, nors ir virtualiai, yra faina. Suteikia viltį, kad bus šviesesnis rytojus. Ne, kad jau ir dabar viskas yra gerai, kad viskas yra tik mūsų galvoje, tai tik požiūris į gyvenimą. Tereikia pažiūrėti tai kaip į gyvenimo pamoką ir iš kart šviesiau pasidaro.
Ok. Laukiu tęsinio.
P.S. Ten kur ėmei interviu irgi buvo įdomu, bet kai rašai apie save, bent man, dar įdomiau.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Ačiū. Džiaugiuosi, kad ir Tu šiuose įrašuose matai prasmę. Iš tiesų, jie man tikrai padeda. Tai lyg rašymo-bendravimo su savimi ir kitais terapija. Kuomet rašai, gali geriau suprasti save. Tikriausiai ir pats esi pastebėjęs 🙂 Galiu tik viltis, kad tekstus atras tas, kuriam jie pasirodys taip pat naudingi.
P.S. Super! Niekuomet nesvarsčiau (iki šių įrašų pradėjimo) rašyti apie save, nes nemaniau, kad tai gali būti įdomu tiek man, tiek kitiems. Pati neigiau savo įsitikinimą – visi galime ir turime pasakoti savo istorijas. Taigi. Ačiū, kad tai priminei :)))
PatinkaPatinka
Visada yra įdomiau skaityti, kai žmogus rašo apie save 🙂 Ankščiau skaitydavau vienos merginos merginos blogą, kur ji rašydavo receptus, tačiau įrašo pradžia ir pabaiga, būdavo jos gyvenimo įvykių santrauka nuo paskutinio įrašo, ir pan. 🙂 tai realiai skaitydavau ne dėl receptų, o tik dėl tų neilgų jos gyvenimo aprašymų 🙂
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Džiaugiuosi, jog įdomu! Man net keista pagalvoti, jog Tau ar kitiems yra įdomu, nes, rodos, bent jau mano galvoje, nieko įdomaus nerašau. Gyvenimas ir tiek. Apskritai, toks rašymas yra vaistas. Džiaugčiausi, jei ir kiti įsidrąsintų rašyti apie save, pasakoti, paatvirauti. Niekada juk nežinai, kam tokia patirtis gali būti naudinga 😊😊
PatinkaPatinka
Oi, o mano komentaras dingo?
PatinkaPatinka
Paulyte, kai žinai žmogų ir jo nedidelę jo gyvenimo istoriją, visada norisi sužinoti daugiau. Juk ne veltui sakoma, kad kai užsidaro durys, kažkur kitur atsiveria langas… Ateis laikas ir tau skirtas langas plačiai prasivers, tik tada nepamiršk rašyti, nes mes vis dar skaitome ir sekame tavo gyvenimo istoriją… 😉
PatinkaPatinka