Apkabinimas 2018-iems metams

Tai pirmi Naujieji metai po septynerių metų pertraukos, kuomet juos sutinku tik su savo šeima – jokio šurmulio, jokių draugų, jokių šokių, muzikos ar nemiegojimo iki ryto. Matyt, man to reikia. Net ne “matyt“. Man to reikia.

Naujus metus noriu pasitikti stebint fejerverkus, šiltai apsiklojus, su puodeliu kavos ir knyga rankose. Šiais Naujaisias metais noriu rašyti apie praėjus metus.  Noriu pabūti tik su savimi ir šeima. Noriu nuoširdžiai padėkoti už visus pokyčius ir netikėtas gyvenimo dovanas – noriu pastebėti ir įvertinti, kaip gyvenimas dėl manęs stengėsi.

Taigi, Gyvenime, dėkoju Tau, jog 2018 metais:

1. Tapau stipresne moterimi nei kada nors buvau;
2. Suaugau daugiau nei per visus praėjus 25 metus;
3. Pagaliau pripažinau sau, jog myliu rašymą;
4. Pagaliau patikėjau, jog galiu rašyti (jog galbūt ir įdomiai… Dar mokausi tą sau pasakyti);
5. Pirmą kartą dariau interviu;
6. Išdrįsau atsisvekinti su praeitimi – palikti seną darbą, seną miestą;
7. Išdrįsau pradėti gyventi viena. Kitur. Naujoje aplinkoje. Naujoje vietoje;
8. Išdrįsau pradėti dirbti kitoje srityje;
9. Išmokau apmokėti mokesčius – vandenį, elektrą, dujas ir pan. Kaip merginai, nemėgstančiai sąskaitų, tai yra didelis pasiekimas (Už šias žinias didžiausias Ačiū Tėčiui);
10. Išmokau naudotis kreditine kortele ir naudotis ja perkant internetu. Nežinau, kur buvau visą šį laiką, jog niekuomet neturėjau kreditinės kortelės ir ja nesinaudojau. Nežinau. Bet tai irgi 2018 metų pasiekimas;
11. Juokinga… Tačiau esu dėkinga ir už tai, kad išmokau planuoti vestuves. Iš tiesų. Dabar ši sritis man neatrodo tokia nesuprantama. Dabar daug ką daryčiau kitaip;
12. Pradėjau bendrauti su žmonėmis, su kuriais anksčiau mažai bendravau – juose atradau daug nuoširdumo, daug stiprybės, daug… Meilės;
13. Pajutau daug stipresnį ryšį su šeima;
14. Pajutau daug stipresnį ryšį su žmonėmis, patyrusiais panašius išgyvenimus kaip ir maniškiai;
15. Pajutau norą kalbėti. Garsiai. Taip tikintis padėti kitiems;
16. Pirmą kartą pajutau norą domėtis savo moteriška energija ir tikrąja jos paskirtimi;
17. Supratau, jog visgi… Meilei nereikia aukų;
18. Išmokau, kad visų pirma turiu galvoti apie save;
19. Pirmą kartą pajutau panikos ataką – ačiū ir už tai;
20. Pirmą kartą po daugelio metų pradėjau mokytis ne planuoti gyvenimą… O jį gyventi – tokį, koks yra.

O didžiausią AČIŪ tariu už visus sutiktus nuostabius žmones. Už tą susipažinimą traukinyje ir pokalbį gatvėje saulėtą 7 valandą ryto, už šypsenas, už komplimentus ir tobulinančią kritiką. Ačiū už tą man iti svarbų skambutį, naujus kolegas, taip pat pavyzdį, koks turėtų būti vadovas. Ačiū už pokalbį prie jūros, kuris manyje pasiliks iki gyvenimo galo, ačiū už apkabinimus, už nuoširdžius pokalbius iki 3 ryto, už neplanuotas keliones.

Ačiū, kad šiais metais buvau savimi, praradau save, o tuomet… Supratau, jog tikriausiai niekuomet nebuvau tokia daugiau savimi nei esu dabar. Šią akimirką.

Ačiū.

O Tau, mielas žmogau, skaitantis šį tekstą, palinkėsiu… Gyventi. Neplanuok to, kas bus rytoj, po savaitės ar kitais metais. Neplanuok savo gyvenimo, o jį gyvenk. Neatiduok savo dabarties kažkieno kito rankoms – laikyk savo dabartį savo glėbyje. Galvok apie tai, ko nori Tavo širdis ir tik jai sakyk “Taip“. Nebijok priimti kitokių sprendimų nei visuomet, nebijok nutraukti gijų, kurios neatneša laimės, nebijok suprasti, jog galbūt Tavo laimė yra ne ten, kur planavai ją atrasti.

Taip pat palinkėsiu suprasti, jog Naujieji metai nėra tik viena naktis. Tai yra kiekviena nauja diena. Kiekvienas išauštantis rytas, kuris yra vertas Tavo džiaugsmo, Tavo laimės, Tavo meilės ir pagarbos. Kiekvienas naujas rytas, kuomet iš naujo gali pažvelgti į save ir pradėti viską iš naujo.

Nes esi to vertas.

Su meile, 
Paulina