Šiandien mane aplankė staigmena 
Vos prasidėjus dienai gavau žinutę, jog DPD paštomate manęs laukia siunta.
– Hm,- susimąsčiau, – juk nieko nepirkau, o ir nieko nežinau, jog turėčiau laukti kokios nors siuntos.
Grįžusi namo nuėjau tiesiai prie paštomato. Suvedžiau kodą. Atsidarė durelės, o už jų – spalvotu taškuotu dovanų popieriumi guli papuošta dėžutė. Nusišypsojau. Taip plačiai, jog už manęs stovėjusi moteris taip pat nusišypsojo.
Iškart supratau, nuo ko ši staigmena
-Oho, o Tu sunki,- prunkštelėjau laikydama rankose dovaną.
Įžengus pro buto duris, spėjau tik pakabinti striukę, nusiauti batus, o rankos, visai kaip vaikystėje, iškart nekantriai pradėjo pakuoti dėžutę. Tuomet susigraudinau. Tiksliau tariant – apsiverkiau didelėmis krokodilo ašaromis. Sėdėjau ant mėlynosios sofos, o prieš save, dėžutės viduje, pamačiau atvirutę su Korfu salos vaizdais.
Dievas žino, kokia ši sala man yra neįtikimai brangi, sauganti sunkiausius gyvenime atsisveikinimus bei pačius brangiausius pasisveikinimus su kitokia savimi.Tą patį žino ir mano šeima bei artimiausi draugai.
Pakuoju dovaną toliau – o ten, tarp kavos, medaus, riešutų, zefyrų guli raštelis, su pakvietimu išgerti kavos. Nors ir nuotoliniu būdu Tad ir sėdžiu. Ant kilimo, pasiruošusi rašyti apie geriausius šių metų prisiminimus, bei su puodeliu kavos – nuotoliniu būdu ja besidžiaugianti su vienu artimiausiu man žmonių.
Jei manęs paklausite, kokie yra mano geriausi šių metų atsiminimai… Atsakysiu.Tokie kaip ši akimirka – paprasti, pilni nuoširdumo ir supratimo, jog GYVENIME VISADA YRA ŽMOGUS, KURIS TAVE PRISIMENA IR TAVIMI RŪPINASI. Net ir nuotoliniu būdu
Ačiū, 2020 metai, jog per jūsų iššūkius niekuomet nebuvau viena.
Su meile,
Paulina
Su Meile 