Rekomenduojama

Kaip kartais laimė tampa baisiausiu jausmu

Velniškai seniai nerašiau – paskutinį kartą ilgą tekstą popieriaus lape išliejau balandžio 3 dieną. Rodos, jog prieš amžius. Taip seniai, kad viena mano kūrybinė dalis net bijo, jog spėjau ir pamiršti, kaip dėlioti žodžius. Nors, iš tiesų... Buvau skaičiusi vieno autoriaus mintis, jog rašymas yra kaip raumuo, kuris apleistas iš lėto nyksta. Pasižiūrėsime, kaip gyvena…

Sugrįžus namo. 7 dalis

Dar nesudeginau 1000 išlankstytų popierinių gervių. Planavau tą padaryti praeitą vasarą, praėjus vestuvių datai, kaip ritualą atsisveikinant su senu gyvenimo etapu, tačiau to nepadariau. Nežinau, kodėl. Meluoju pati sau. Žinau. Nekilo ranka. Popieriuje vis dar jutau gyvybę: prieš beveik 8-erius metus padarytos staigmenos virpulį, pažado skonį, mačiau rožinę planų spalvą, apčiuopiau senus svajonių kontūrus. Išlankstytame…

Sugrįžus namo. 6 dalis

Ant mano stalo iš lėto skleidžiasi padovanotos rožinės tulpės. Kvepia pipirmėtėmis. Ant sienos mirga atsispindinti žvakės šviesa. O aš galvoju apie mus – moteris. Apie mūsų amžiną norą išsaugoti tai, ką turime. Apie norą apglėbti visus ir viską, suspėti šen be ten. Galvoju apie tai, jog per daug save atiduodame kitiems ir per mažai pasiliekame…

Sugrįžus namo. 5 dalis

Šiandien, pabaigusi darbą, ėjau pasivaikščioti gatvėmis, kuriose mano žingsnių nebuvo jau seniai. Jaučiausi keistai. Net labai. Rodos, buvau stebėtoja iš šalies, kuri matė, kas vyko čia ir dabar, tačiau tuo pačiu regėjo ir tai, kas vyko prieš kurį laiką. Buvau ir nebuvau šioje akimirkoje. Prisiminiau, kaip į saldainių parduotuvę ėjau pirkti keturių buteliukų mineralinio vandens.…

Sugrįžus namo. 4 dalis

Jaučiu, kad vėl pradedu riboti tai, ką noriu pasakyti. Neberandu žodžių, kuriais tikrai sugebėčiau atskleisti savo mintis, nes tą patį sakinį rašau ir braukiu penkis kartus. Vietoje šito sakinio, turėjo būti kitas. Vietoje šito teksto turėjo būti kita mintis... Ir vos tik suabejojus šeštą kartą, atsitraukiu nuo popieriaus lapo. Įkvėpiu. Turiu leisti mintims lietis taip,…

Sugrįžus namo. 3 dalis

Neklysčiau sakydama, jog naujieji metai man prasidėjo ne sausio pirmą, bet dar nesibaigus vasarai. Rugpjūtį. Tuomet, kada su vienu iš artimiausių žmonių, pajūryje, ant įkaitusio smėlio, valgiau pažliugusį maskarponės tortą. Tai buvo ankstyvas šeštadienio rytas. Rugpjūčio ketvirta. - Žinai,- kabinau šaukštu tortą,- taip reikia kabinti gyvenimą. Kupinu šaukštu, kiek galima daugiau. Tačiau.. Nepamirštant pajausti skonį.…

Sugrįžus namo. 2 dalis

Šiandien per radiją išgirdusi vieną dainą – sustingau. Atsirėmiau rankomis į sieną ir klausiausi melodijos tol, kol nuskambėjo patys paskutiniai akordai. Rodos, ji suėmė mano kūną neleisdama atsitraukti, neleisdama suprasti, jog praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada, kada ši daina man įgavo kitokią prasmę. Pamenu, jog stovėjau virtuvėje ir žvelgiau į mėlyną radiją. Grojo…