Sugrįžus namo. 4 dalis

Jaučiu, kad vėl pradedu riboti tai, ką noriu pasakyti. Neberandu žodžių, kuriais tikrai sugebėčiau atskleisti savo mintis, nes tą patį sakinį rašau ir braukiu penkis kartus. Vietoje šito sakinio, turėjo būti kitas. Vietoje šito teksto turėjo būti kita mintis... Ir vos tik suabejojus šeštą kartą, atsitraukiu nuo popieriaus lapo. Įkvėpiu. Turiu leisti mintims lietis taip,…

Sugrįžus namo. 3 dalis

Neklysčiau sakydama, jog naujieji metai man prasidėjo ne sausio pirmą, bet dar nesibaigus vasarai. Rugpjūtį. Tuomet, kada su vienu iš artimiausių žmonių, pajūryje, ant įkaitusio smėlio, valgiau pažliugusį maskarponės tortą. Tai buvo ankstyvas šeštadienio rytas. Rugpjūčio ketvirta. - Žinai,- kabinau šaukštu tortą,- taip reikia kabinti gyvenimą. Kupinu šaukštu, kiek galima daugiau. Tačiau.. Nepamirštant pajausti skonį.…

Sugrįžus namo. 2 dalis

Šiandien per radiją išgirdusi vieną dainą – sustingau. Atsirėmiau rankomis į sieną ir klausiausi melodijos tol, kol nuskambėjo patys paskutiniai akordai. Rodos, ji suėmė mano kūną neleisdama atsitraukti, neleisdama suprasti, jog praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada, kada ši daina man įgavo kitokią prasmę. Pamenu, jog stovėjau virtuvėje ir žvelgiau į mėlyną radiją. Grojo…

Sugrįžus namo. 1 dalis

Traukinyje jaučiasi gyvybė, už lango – kvėpuoja žiema. Kažkas netoli manęs šnenka angliškai – diskutuoja apie žmones ir pesimizmą. Nenoriu klausytis jų pokalbio, tačiau žodžiai vis vien palieka pėdsaką manyje -  pradedu galvoti ta pačia tema, pridėdama, kad pažįstu mažai pesimistų. Priekyje manęs kalba kiniškai – grupelė studentų važiuoja ta pačia kryptimi kaip ir aš.…

Apkabinimas 2018-iems metams

Tai pirmi Naujieji metai po septynerių metų pertraukos, kuomet juos sutinku tik su savo šeima - jokio šurmulio, jokių draugų, jokių šokių, muzikos ar nemiegojimo iki ryto. Matyt, man to reikia. Net ne "matyt". Man to reikia. Naujus metus noriu pasitikti stebint fejerverkus, šiltai apsiklojus, su puodeliu kavos ir knyga rankose. Šiais Naujaisias metais noriu…

Medaus mėnesis su mama. 10 dalis

Žinojau į kokį klausimą dar turiu atsakyti. Žinojau, jog Korfu salos negaliu palikti jo neatradusi. Ir visai nesistebiu, jog atsakymo nesuradau iki pat šios akimirkos - kuomet mano skruostus liečia paskutiniai (bent jau kol kas) Korfu saulės spinduliai, o savyje girdžiu tą raminantį jūros balsą. Kitaip ir neturėtų būti. O jei būtų... Nustebčiau. Kodėl? Nes…

Medaus mėnesis su mama. 9 dalis

Paskutinį rytą Korfu norėjau tik vieno vienintelio dalyko - ilgai žiūrėti į jūrą ir klausytis jos garsų. Taip ilgai, jog net ir būdama labai toli nuo Korfu, vis dar mintyse matyčiau jūros spalvas, girdėčiau žmonių klegesį, nesuprantamos kalbos skambesį, atpažinčiau žodį Kalimera (labas rytas) ir Kalinihta (labanktis, jei taip šis žodis rašosi). Tą saulėtą šeštadienio…