Prisiminus Graikiją

Gęstanti dienos šviesa. Languose prabylantys žiburiai. Ore sklandanti automobilių melodija. Stebiu už lango kvėpuojančią vakaro gyvybę, ir iš baltojo, didžiausio puodelio, kurį turiu, užrašu keep calm and sparkle on, geriu kavą, pagardintą medumi. Neskubu. Savyje auginu mintį ar visą istoriją, kuria noriu pasidalinti. Pirma noriu ją pajausti – visu savo kūnu, visa savo esybe, ir…

Medaus mėnesis su mama. 8 dalis

Gėdingai tikėjausi, jog nenustos lyti. Gėdingai svarsčiau, jei lietus nenustos, turėsiu logišką priežastį nenueiti į paskirtą susitikimą. Nežinau, kodėl mano galvoje tokia priežastis atrodė logiška - juk restoranas buvo uždengtas stogu. Matyt, kitokio pasiteisinimo neturėjau. Matyt, man buvo sunku pripažinti, jog labiausiai bijojau ne lietaus, o noro susitikti. Nemeluosiu sakydama, jog pirmą kartą mano gyvenime…

Medaus mėnesis su mama. 7 dalis

-Ei, labas! - lipdama laiptais iš pajūrio išgirdau tą patį balsą. Ramų ir tuo pačiu džiaugsmingą. Tą, kuris jau buvo tapęs pažįstamu. Nedrąsiai atsisukau. Priėjęs prie laiptų stovėjo tas pats restorano šefas, iš kurio prieš kelias dienas nugvelbiau pitos duoną. - Nemačiau tavęs dvi dienas, kur buvai? "Jis pastebėjo, jog manęs nebuvo. Kaip keista" -…

Medaus mėnesis su mama. 4 dalis

Korfu išaušo antra iš eilės vėsi diena. Rodos, dėl ko gi turėtumėm skųstis? Mes juk iš Lietuvos, kur vasara kartais yra panašesnė į rudenį, tad prie lietaus juk turėtumėm būti pripratę. Deja. Pasitvirtino viena gerai žinoma ir vienoje psichologinėje knygoje skaityta mintis - prie gero žmogus įpranta daug greičiau nei prie liūdno. Tiesa. Tad taip…