Rekomenduojama

Kaip kartais laimė tampa baisiausiu jausmu

Velniškai seniai nerašiau – paskutinį kartą ilgą tekstą popieriaus lape išliejau balandžio 3 dieną. Rodos, jog prieš amžius. Taip seniai, kad viena mano kūrybinė dalis net bijo, jog spėjau ir pamiršti, kaip dėlioti žodžius. Nors, iš tiesų... Buvau skaičiusi vieno autoriaus mintis, jog rašymas yra kaip raumuo, kuris apleistas iš lėto nyksta. Pasižiūrėsime, kaip gyvena…

Sugrįžus namo. 3 dalis

Neklysčiau sakydama, jog naujieji metai man prasidėjo ne sausio pirmą, bet dar nesibaigus vasarai. Rugpjūtį. Tuomet, kada su vienu iš artimiausių žmonių, pajūryje, ant įkaitusio smėlio, valgiau pažliugusį maskarponės tortą. Tai buvo ankstyvas šeštadienio rytas. Rugpjūčio ketvirta. - Žinai,- kabinau šaukštu tortą,- taip reikia kabinti gyvenimą. Kupinu šaukštu, kiek galima daugiau. Tačiau.. Nepamirštant pajausti skonį.…

Sugrįžus namo. 2 dalis

Šiandien per radiją išgirdusi vieną dainą – sustingau. Atsirėmiau rankomis į sieną ir klausiausi melodijos tol, kol nuskambėjo patys paskutiniai akordai. Rodos, ji suėmė mano kūną neleisdama atsitraukti, neleisdama suprasti, jog praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada, kada ši daina man įgavo kitokią prasmę. Pamenu, jog stovėjau virtuvėje ir žvelgiau į mėlyną radiją. Grojo…